Kasdien nubudęs ankstų rytą

Žmogus be veido, be šviesos,

Praveria paslaptingą spintą,

Kur kaukės kabo nuolatos.

Kasdien vis kitą kaukę ima,

Kasdien bendrauja vis kitaip -

Tai šypsosi, kiekvieną giria,

Tai jau prakeikia amžinai.

Kartais iš paslaptingos spintos

Jis traukia gailesčio minas,

O kartais vėl užsikabina

Ledinės kaukės puošmenas.

Daugybė kaukių šitoj spintoj,

Daugybė domino keistų,

Bet nieks nematė dar šio vyro

Kaip jis atrodo iš tiesų.